Užsikimšusi nosis? Skauda galvą?

Faktai

Ar žinojote, kad yra daugiau nei 200 įvairių peršalimo virusų?

Nenuostabu, kad beveik nuolat kažkas iš kolegų, draugų ar šeimos narių sloguoja. Sloga mus persekioja beveik ištisus metus. Sloguoti 2-4 kartus per metus yra visiškai normalu, o vaikams –  6-8 kartus ar net dar dažniau. Vadinasi,  dvejus ar trejus savo gyvenimo metus 75-erių žmogus kovoja su peršalimu ir sloga. Dažniausia to priežastis – įvairūs virusai.  Peršalimo požymiai ir sloga dažniausiai praeina per 5-7 dienas. Tačiau nuo paprastos slogos iki nemalonaus sinusito gali būti tik vienas žingsnis.  Todėl norint išvengti sinusito ar kitų galimų kvėpavimo takų komplikacijų, vos pasirodžius pirmiesiems peršalimo požymiams pradėti gydytis.

02_krankheitsbild_schnupfen_nase_dicht

02_krankheitsbild_anatomie_nasennebenhoehlen

Nosies ertmė (lot. cavitas nasi) – didelė netaisyklinga ketursienė ertmė už nosies ir veido viduryje. Ją kaulinė–kremzlinė pertvara dalija į dvi dalis, iš kurių kiekviena pro šnerves jungiasi su išore, o užpakaline dalimi – su nosiarykle, taip pat viduriniąja ausimi.  Nosies ertmės sinusai, kaktikaulio sinus frontalis, akytkaulio sinus ethmoidalis, pleištakaulio sinus sphenoidalis, viršutinio žandikaulio sinus maxillaris – tai šalia nosies ertmės esančių  kaulų porinės, santykinai simetriškos, oringos ertmės. Su nosies ertme sinusai jungiasi siauromis angomis. Sinusų, kaip ir nosies ertmės gleivinę, dengia virpamasis epitelis, judantis sinusų angų link.

Savaime išsivalantis mechanizmas

Per parą nosies ir sinusų gleivinė pagamina iki 1,5 l gleivių, kurios per natūralias angas išteka į nosies ertmę ir kartu su bakterijomis, virusais, alergenais, smulkiomis dalelėmis nuteka į nosiaryklę, vėliau į skrandį ir ten suvirškinamos. Peršalus pabrinkusi nosies gleivinė uždaro įeigas į sinusus, sutrinka ventiliacija ir drenažas, sinusai pripildomi  gleivių, atsiranda palankios sąlygos bakterinei infekcijai suaktyvėti, gali prasidėti ūminis sinusų uždegimas.

Kvėpavimo takų epitelis sudarytas iš judrius plaukelius turinčių epitelio ląstelių bei gleives gaminančių taurinių ląstelių. Kvėpavimo takų sekretas nėra homogeniškas, jis sudarytas iš dviejų skirtingas funkcijas atliekančių sluoksnių. Mažo klampumo sluoksnis dengia virpamojo epitelio plaukelius, juos saugo ir drėkina. Prie klampaus ir lipnaus išorinio gleivių sluoksnio lengvai prilimpa į kvėpimo metu patekę virusai, bakterijos, kietosios dalelės. Šis sluoksnis tarsi sugauna svetimkūnius, neleisdamas jiems prasiskverbti gilyn. Mukociliarinis klirensas – svarbi virpamojo epitelio funkcija, dėl jos,  judant epiteliocitų plaukeliams, iš kvėpavimo takų pašalinamas susikaupęs sekretas ir svetimkūniai. Sveikas žmogus šio proceso nejaučia.

02_krankheitsbild_anatomie_selbstreinigungsmechanismus

Ūminių kvėpavimo takų infekcijos priežastis 90-95 proc. yra virusai ir tik 5-10 proc. – bakterijos. Dažniausiai perduodama oro lašeliniu būdu čiaudint arba tiesioginio kontakto su sergančiaisiais metu.

Užsikrėtus organizme vystosi apsauginės gynybinės reakcijos: gleivinės ląstelės geriau aprūpinamos krauju, patogenams greičiau pašalinti ląstelės pradeda gaminti ir išskirti daugiau klampaus sekreto. Tačiau dėl to sutrinka gleivinės plaukelių veikla, sekreto nutekėjimas, dėl uždegimo paburkusios gleivinės dar labiau susiaurina oro takus – nosis užsikemša. Sutrinka kvėpavimas, uoslė, gali atsirasti spaudžiantis galvos, veido srities skausmas, pakilti temperatūra. Diagnozuojamas ūminis rinosinusitas.

Sloga ar sinusitas?

Ar žinojote kad?

Sloga, arba mediciniškai ūminis rinitas, – tai nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdinga: nosies užburkimas, išskyros iš nosies, čiaudulys, nosies niežulys.

Ūminė sloga dažniausiai būna infekcinės kilmės ir tai viena pirmųjų gyvenimo ligų.

Dažniausiai sloga būna sudedamoji ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dalis.

Sinusitas – sinusų gleivinės uždegimas. Kadangi dažniausiai kartu būna ir nosies gleivinės uždegimas, liga vadinama rinosinusitu.

Pagal trukmę gali būti ūminis rinosinusitas (iki 12 savaičių) ir lėtinis rinosinusitas (besitęsiantis daugiau nei 12 savaičių).

Tipiniai ūminio rinosinusito požymiai:

  • Užgulusi nosis  (nuolat).
  • Sekrecija iš nosies. Tirštos pūlingos ir gleivingos išskyros.
  • Veido skausmas, spaudimo jausmas.
  • Gali būti karščiavimas.
  • Sutrikusi uoslė.
  • Kosulys (vaikams – vienas dažniausių požymių).
  • Galvos skausmas, nosinis balsas, užgulusios ausys, bendras silpnumas.

Iš pradžių gydant  slogą, o uždelsus  ar nesiėmus reikiamų priemonių – ūminį rinosinusitą, svarbiausia palengvinti varginančius ligos simptomus, atstatyti kvėpavimo funkciją per nosį ir išvengti galimų ligos komplikacijų.

Norėdami vėl laisvai kvėpuoti per nosį, turime suskystinti klampų sekretą, mažinti gleivinės uždegimą ir paburkimą. Kai vėl oras pateks į sinusus, išnyks galvos ir veido srities skausmas bei tempimas.

Taip pat ne mažiau svarbu paveikti ir pačius ligos sukėlėjus – virusus arba bakterijas, – jei norime išvengti progresuojančios ligos arba komplikacijų.

Gydymo pasirinkimas

Kovojant su sloga ir ūminiu rinosinusitu, optimaliausia būtų skirti vaistą, kuris veiktų sekretolitiškai (skystintų klampų sekretą), mažintų gleivinės uždegimą ir paburkimą, veiktų kaip dekongestantas, turėtų antibakterinį ir priešvirusinį poveikius. Sunku rasti cheminį vaistą, kuris pasižymėtų visais šiais poveikiais.

Fitoterapija

Fitoterapija – efektyvi alternatyva: iš aukščiausios kokybės standartus atitinkančių augalų sukurti vaistiniai preparatai. „Sinupret“ – jau daugiau nei 80 metų vartojamas, įrodymais pagrįstas, unikalus 5 vaistinių augalų derinys.  Šis unikalus derinys pasižymi plačiu farmakologiniu poveikiu: veikia sekretolitiškai  – skystina klampų sekretą, priešuždegimiškai – mažina uždegimą ir paburkimą, turi antibakterinį ir priešvirusinį poveikius.

Daugiau apie „Sinupret“ čia.

  • Kai ligos simptomai po 1–2 savaičių neišnyksta;
  • gydant pakyla aukšta temperatūra (per  38C);
  • simptomams nykstant, jie vėl staiga pablogėja;
  • gydant toliau išlieka karščiavimas, kraujavimas iš nosies, stiprus galvos skausmas, veido paburkimas;
  • po ūminio rinosinusito išlieka simptomų (silpnesnių).
02_krankheitsbild_anatomie_wann_zum_arzt

Teisingai pūskite nosį!

Kai nosis užgulta, nepūskite iš abiejų pusių vienu metu ir iš visų jėgų. Dėl staiga padidėjusio slėgio dar daugiau gleivių pateks į sinusus.

Šilumos iš išorės ir iš vidaus!

Kovokite su peršalimu ir infekcija šiluma. Palaikykite kojas šiltoje vonioje. Gerkite arbatas su citrina ar kitus karštus gėrimus.
Gerkite daug skysčių! Jie padės greičiau suskystinti ir pašalinti klampias gleives. Daug skysčių prarandama karščiuojant. Ypač vaikams svarbu užtikrinti skysčių balansą.

Vitaminai!

Stiprinti imuninę sistemą, valgyti daug daržovių ir vaisių, ypač turinčių  vitamino C, papildomai vartoti vitaminų.

Geras vėdinimas ir drėgmė patalpose!

Periodiškai vėdinti patalpas, per daug sausas oras gali džiovinti kvėpavimo takų gleivinę, kurią bakterijos ir virusai dar lengviau pažeistų. Todėl drėkinkite per sausą patalpų orą.

Leiskite sau pailsėti!

Įjunkite žemesnę pavarą ir leiskite savo kūnui pailsėti, gulėdami susikoncentruokite į kovą su virusais.